Nes noriu sužinoti savo būklę
Ar dar turiu gyvus jausmusAr maras palietė ir juos?
Regiu pasaulį juoda-balta
Daltonikė gal aš?
Ir išorėj nejaučiu to pačio
Ką jutau praitąmet.
Egoizmas užliejo mano vidų
Ir Dievas išplėšė sparnus,
Svajas nugynė vėjas,
O siekius nunešė lietus.
O kur tas mano nuoširdumas?
Gal palikau aš jį
Žmoguj, kuris net to nevertas
Kurio rusena dar širdis.
Neapykantą jaučiu aš
Realiems, tyriems jausmas
Ir žmogui, kurs mane sukūrė,
Gyviesiems padarams.
Ir troškulį jaučiu aš mirčiai
Tą siekį nebegrįžt
Būt mylimai tą paskutinę dieną
Kapo vėsumą patirt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą