#10. Šventinė poezija.

Nei pinigų, nei idėjų
O kiti ant švenčių išvis dėję
Kiti ramiai atmins, kiti atšvęs
Kitiems reikės trijų dienų pratęst.

Atvirukai nuoširdžių žodžių sklidini
Kaip ir stikliukas, absolut‘o pripili į jį
Išgeri už mamą, tėtį, sesę ir močiutę
Kol jie neramiai stebi tavo sms žinutę.

Paskambini savo buvusiai, išsiverki rageliui
Tavęs neklauso, neesmė, tu suklumpi ant kelių
Nesupranti, nei ką darai, tikriausiai ryt vėl gersi
Ir žinai, kad „Vytautas“ tave gelbsti geriausiai.

Ryte pabusi be energijos, pusiauju miręs
Su begaliniu noru gert vėl ir neatsimint savęs
Dar sukrapštysi piniginėj vyno buteliui
Pahmielnas į „Ikiuką“ užsuksi, nes pritrūkai.

Pakviesi savą chebrą, bus daug muzikos ir garso,
O kai jie jau išsiskirstys, tu verksi prie kampo
Kodėl tu alkoholikas ir neturi net darbo
Ir įsipilsi vėl į taurę raudono vyno sauso.

Ryte skaitysi knygą, o vakare gulėsi
Naktį girdėsi šūvius, tikriausiai fejerverkų,
Garsiai pamastysi „B**, jau Nauji metai“,
Ir per tuos metus nusigersi daug, daug kartų.