Suskaičiuok iki dviejųIr pulk į pražūtį baugią
Ten pasitiks pusnis minčių
Dėl kurių nebesijausi saugiai.
Tik juodos avys rytuose
Tavo mintis užgoš prasmingai
Maldauki ir prašyki jų,
Kad tęstų savo graužatį reikšmingą.
Gyvenimą nuplieks kitaip
Beprasmis jų vaiskus bliovimas
Neatsimerksi tu rytais
Išgirdęs jų minčių reiškimą.
Nebeturėsi tam nei meto
Nei nuotaikos džiugios, rytinės
Jos viską susigrobs tik sau
Ir ės tave iš noro begalinio.
Kentėsi, degsi viduje
Regėsi juoda ir raudona
O aš sėdėsiu ant kėdės
Ir gersiu tavo kraują iš sifono.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą