#12. Du

Nerimu dvelkiantys
žingsniai į dieną,
užgesusios akys
nejaučiančios gėrio
ir pilka diena priešais.

Drąsa ir ryžtas,
per didelis ego,
naivumo skraistė,
laimės pilna siela
ir saldainis striukės kišenėj.

Abu iš dalies laimingi
ir kažkiek nelabai
gal dėl to, kad
rožiniai akiniai
perlūžo
perpus.

Skirtingai vienodi.
Savų dėsnių palėpėj
slepia savo norą
pakeisti ką nors.

Taip ir merdi
suvalgydami savo svajones
pusryčiams,
pietums
ir vakarienei.

#11. Narkomano džiazas (Eilėraštis-daina)

Tamsiais pavėsiais
Tykosiu čia, lauksiu
Byrės mano vėjas
Sniegu apsivėlęs.

Sielų griuvėsiais
Laipiosi narsiai
Žydės tavo sielos
Virvute surištos.

Išpuvusia siela
Rankas nusiplausiu
Į Dykumą žvelgsiu
Nors lovoj gulėsiu.

Švirkštu vienkartiniu
Alinsi kūną
Ir euforijoj skęsi
Kol galiojimas baigsis.

Giltinė ta juodoji
Tave pasiglemš jau
Nors dar per anksti
Nors dar ne vėlu.

Dar sąrašas tuščias
Mėnulio aukų
Nėra tavo vardo
Išrašyto kruvinu pirštu.

#10. Šventinė poezija.

Nei pinigų, nei idėjų
O kiti ant švenčių išvis dėję
Kiti ramiai atmins, kiti atšvęs
Kitiems reikės trijų dienų pratęst.

Atvirukai nuoširdžių žodžių sklidini
Kaip ir stikliukas, absolut‘o pripili į jį
Išgeri už mamą, tėtį, sesę ir močiutę
Kol jie neramiai stebi tavo sms žinutę.

Paskambini savo buvusiai, išsiverki rageliui
Tavęs neklauso, neesmė, tu suklumpi ant kelių
Nesupranti, nei ką darai, tikriausiai ryt vėl gersi
Ir žinai, kad „Vytautas“ tave gelbsti geriausiai.

Ryte pabusi be energijos, pusiauju miręs
Su begaliniu noru gert vėl ir neatsimint savęs
Dar sukrapštysi piniginėj vyno buteliui
Pahmielnas į „Ikiuką“ užsuksi, nes pritrūkai.

Pakviesi savą chebrą, bus daug muzikos ir garso,
O kai jie jau išsiskirstys, tu verksi prie kampo
Kodėl tu alkoholikas ir neturi net darbo
Ir įsipilsi vėl į taurę raudono vyno sauso.

Ryte skaitysi knygą, o vakare gulėsi
Naktį girdėsi šūvius, tikriausiai fejerverkų,
Garsiai pamastysi „B**, jau Nauji metai“,
Ir per tuos metus nusigersi daug, daug kartų.

#9 Būk. (Daina-eilėraštis)

Paslėpk tiesą, užgožk negatyvu
Teigiamas emocijas paslėpk nebyliai
Įjunk tamsą, kai bus per šviesu
Užsimerk kai tave skandins šampanu.

Bėk, kai gaudys laukiniai šunys
Stovėk, kai puls okupantų kulkos
Žudyk, kai prašneks pirmą kart nebylys
Kvėpuok, kai už kampo pavaduotoja užtiks.

Negirdėk, kai žodžiai atsiduos melu
Palik, kai artimą pavers lavonu
Klaidžiok, kai tapsi siela pilka
Būty skraidyk, baltame skaistume.

Išklysk iš kelio, kai tą siūlo draugai
Svajok jei svajų turi užtektinai
Kopijuok, kai ta frazė to tikrai verta
Ir savo nuodėmes skandink vandenyje.

Gerk, kai depresija pasibels į duris,
Švęsk, kai nuotaikinga diena atklys
Liūdėk, kai kišenėj pinigų neturi
O už du litus neišeis butelys.

Bėgiok, kai svorio numesti norėsi
Badauk, kai dietos laikytis pradėsi
Meluok kai paklaus teisybės mama
Vaidink kai ji sakys, kad tai netiesa.

 Pried. Ar šitie žodžiai kažko verti?
Ar klausti man reikia, ar kas nors atsakys?
Ar kas nors girdės, kai rėksiu tyloj
Ar kas nors klausysis, kai tylėsiu dainoj?

Video: https://www.facebook.com/video.php?v=354396838075998&set=vb.100005170536155&type=3&theater

#8. Daktare.

Daktare, atėjau pas jus
Nes noriu sužinoti savo būklę
Ar dar turiu gyvus jausmus
Ar maras palietė ir juos?

Regiu pasaulį juoda-balta
Daltonikė gal aš?
Ir išorėj nejaučiu to pačio
Ką jutau praitąmet.

Egoizmas užliejo mano vidų
Ir Dievas išplėšė sparnus,
Svajas nugynė vėjas,
O siekius nunešė lietus.

O kur tas mano nuoširdumas?
Gal palikau aš jį
Žmoguj, kuris net to nevertas
Kurio rusena dar širdis.

Neapykantą jaučiu aš
Realiems, tyriems jausmas
Ir žmogui, kurs mane sukūrė,
Gyviesiems padarams.

Ir troškulį jaučiu aš mirčiai
Tą siekį nebegrįžt
Būt mylimai tą paskutinę dieną
Kapo vėsumą patirt.