vėjo rūstybės blaškoma
sėdėsiu ir lauksiu.
Aš ir vėl čia –
beprasmėj tyloj,
kur garsai neužklysta rytais,
klausysiu ir delsiu.
Aš ir vėl čia –
juodojoj bedugnėj,
kruvinąjam saulėlydy
tu klausyk, aš tylėsiu.
Greit manęs nebebus –
eisiu į tamsiąją tiesą,
būtent ten mane rasi,
tik ieškok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą