Abu užsisklendę
savoj rutinoj
nematydami savos fortūnos,
nesiekę triumfo, ir net nesirūpinę
pilku šešėliu po truputį sunyksta.
Neskraidę po laisvės dausas,
nematę spalvų, nevertinę gėrio
apeina aplink kiekvieną, kuris
nors ir būgsta, bet taurumo siekia.
Purvas aptaškė veidą Tavą,
o randai subjaurojo visai.
Akys primerktos nuo saulės –
nebemato panoramos blaiviai.
Dūmais susmilksta ateitis Jūsų,
mirties smilkalais naikina tvaiką,
o praskridus juodai pelėdai,
didvyriškai menkina savo laiką.
Truputį išbridę, linksta jie link to
ką prieš penkis šviesmečius buvo pradėję,
drastiškai degindami baltuosius melus,
kurie link dingsties jau buvo priėję.
Vėjas pasakė man,
